Alfred Bernhard Nobel
Gimė:	1833 m. spalio 21 d. Stokholmas
Mirė:	1896 m. gruodžio 10 d. (63 metai) Sanremas, Italija
Tautybė:	švedas
Tėvas:	Imanuelis Nobelis (1801 – 1872)
Motina:	Andrieta Ahlsel
Veikla:	švedų chemikas, inžinierius, dinamito išradėjas, Nobelio premijos steigėjas.
Vikiteka:	Alfred NobelVikiteka
Parašas

Alfredas Bernardas Nobelis (Alfred Bernhard Nobel; 1833 m. spalio 21 d. – 1896 m. gruodžio 10 d.) – švedų chemikas, inžinierius, dinamito išradėjas, Nobelio premijos steigėjas.

Vaikystės ir studijų metai |

Alfredas Nobelis buvo trečiasis vaikas inžinieriaus ir išradėjo Imanuelio Nobelio (1801 – 1872) ir Andrietos Ahlsel šeimoje. Šeimoje jau buvo du vyresni broliai.

Ankstyvoje vaikystėje, 1837 m., su tėvu persikraustė į Sankt Peterburgą, kur Imanuelis Nobelis užsiėmė jūrinių torpedų projektavimu ir gamyba. Tai jam gerai sekėsi, ir 1842 m. Imanuelis jau turėjo pakankamai pinigų savo šeimai apgyvendinti Sankt Peterburge. Čia jo sūnūs mokėsi pas geriausius mokytojus ir gavo geriausią išsimokslinimą. Būdamas 17 metų Alfredas Nobelis gerai kalbėjo rusų, švedų, prancūzų, anglų ir vokiečių kalbomis, labai domėjosi anglų literatūra ir poezija. Alfredo tėvui nepatiko toks jo susidomėjimas literatūra, nes jis norėjo, kad Alfredas dirbtų pas jį įmonėje inžinieriumi. Tam, kad Alfredas praplėstų savo žinias chemijos srityje, tėvas jį išsiuntė mokytis į užsienį. Per dvejus metus jis aplankė Švediją, Vokietiją, Prancūziją ir JAV.

Dinamito atsiradimas |

Paryžiuje, dirbdamas privačioje laboratorijoje pas žymų profesorių T. J. Peluzą (Théophile-Jules Pelouze), Alfredas sutiko jauną italų chemiką Askaniją Sobrerą (Ascanio Sobrero), kuris prieš trejus metus išrado nitrogliceriną. Nitroglicerinas buvo gaminamas sumaišius gliceriną su sieros ir azoto rūgštimi. Bet jis buvo per pavojingas naudoti praktikoje dėl pernelyg lengvos detonacijos. Alfredas ėmė eksperimentuoti su nitroglicerinu. Nobelių šeimai priklausančioje gamykloje įvyko keli sprogimai, vieno iš jų metu, 1864 m., žuvo jaunesnysis Alfredo brolis Emilis ir keletas darbininkų. Eksperimentai su nitroglicerinu Stokholmo mieste buvo uždrausti, todėl A. Nobelis perkėlė eksperimentus į laivą Mėlareno ežere. Norėdamas užtikrinti nitroglicerino naudojimo saugumą, Alfredas maišė nitrogliceriną su įvairiomis inertinėmis medžiagomis, tarp jų ir diatomitu (titnagžemiu). Naujojo mišinio patentinę paraišką jis pateikė 1867 m. dinamito pavadinimu (patentas išduotas 1868 m.).

Kiti išradimai |

Vėlesnių eksperimentų metu Nobelis maišė nitrogliceriną su kita labai sprogia medžiaga, nitroceliulioze, ir gavo skaidrią želės konsistencijos medžiagą, kurios sprogumas buvo didesnis už dinamito. Ši naujoji medžiaga buvo užpatentuota 1875 m. gelignito vardu. Ji pasižymi dideliu stabilumu, visiškai nesprogsta be detonacijos ir „neprakaituoja“ kaip dinamitas. Vėliau Nobelis sukūrė ir užpatentavo mišiniu su kalio nitratu, medienos mase ir kt., tarp jų ir balistitą – bedūmį paraką, susidedantį iš nitroglicerino ir parako.

Kai Alfredas Nobelis nekeliaudavo verslo reikalais, jis intensyviai dirbdavo savo laboratorijose, pradžioje Stokholme (Švedija), vėliau Hamburge (Vokietija), Arderyje (Škotija), Paryžiuje ir Sevre (Prancūzija), taip pat Karlskoge (Švedija) ir San Reme (Italija). Per visą gyvenimą jis užpatentavo 355 išradimus, be viso kito, sintetinio kaučiuko, dirbtinės odos, sintetinio šilko gamybos srityje.

Dinamito ir kitų sprogmenų gamyba sykiu su didelėmis pajamomis iš Baku naftos telkinių A. Nobeliui ir jo broliams Liudvigui ir Robertui (1829 – 1896) atnešė milžiniškus turtus. Iš viso Alfredas Nobelis įsteigė apie 90 gamyklų ir laboratorijų daugiau kaip dvidešimtyje pasaulio šalių.

Asmeninis gyvenimas |

Intensyviai dirbdamas ir keliaudamas, Alfredas Nobelis beveik visai neturėjo laiko asmeniniam gyvenimui. Būdamas 43 metų, jis padavė skelbimą į laikraštį: „Turtingas, turintis aukštąjį išsilavinimą pagyvenęs vyras ieško vidutinio amžiaus moters, kuri moka kelias užsienio kalbas ir gali dirbti sekretore bei namų prižiūrėtoja“. Buvo įdarbinta moteris iš Austrijos Berta Kinsky (Bertha Kinsky). Trumpai padirbėjusi pas Alfredą Nobelį, ji nutarė grįžti į Austriją ir ištekėti už barono Artūro fon Sutnerio (Arthur von Suttner). Nobelis ir Berta fon Sutner tapo gerais draugais ir daugelį metų susirašinėjo.

Berta fon Sutner (1843 m. birželio 9 Prahoje – 1914 m. birželio 21 d. Vienoje) buvo radikali pacifistė, kritikavo ginklavimosi varžybas; ją išgarsino knyga Šalin ginklus („Die Waffen nieder!“, 1889). Manoma, kad tai turėjo įtakos Alfredo Nobelio testamentui, kuriame buvo paminėtas ir prizas asmenims ar organizacijoms, kovojančioms už taiką. Praėjus keletui metų po A. Nobelio mirties, Norvegijos parlamentas 1905 m. nusprendė Nobelio taikos premiją paskirti Bertai fon Sutner.

Nobelio premija |

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Nobelio premija.

Manoma, kad įsteigti garsiąją premiją Alfredą Nobelį paskatino per apsirikimą prancūzų spaudoje paskelbtas jo nekrologas Le marchand de la mort est mort („Mirė mirties komersantas“), kuriame buvo rašoma, kad „vakar mirė daktaras Alfredas Nobelis, kurį praturtino išradimas žudyti žmones greičiau, negu tai buvo daroma iki šiol“.

1895 m. lapkričio 30 Alfredas Nobelis Švedų ir norvegų klube Paryžiuje pasirašė testamentą, kuriuo didžiąją turto dalį paskyrė Nobelio premijos įsteigimui. Premija turi būti išmokėta garsiems mokslininkams ir kūrėjams chemijos, fizikos, medicinos ir fiziologijos bei literatūros srityse. Savo testamento vykdytojais jis pasirinko du jaunus inžinierius, Ragnar Sohlman ir Rudolf Lilljequist. Nobelio premijos fondas tuo metu sudarė 31 mln. kronų.

Literatūrinė veikla |

Vienintelė Alfredo Nobelio pjesė – keturių veiksmų tragedija Nemezidė, publikuota prieš pat jo mirtį. Visas leidinio tiražas, išskyrus tris egzempliorius, buvo sunaikintas, nes pjesė, esą, buvusi skandalinga ir šventvagiška. Pirmas išlikęs leidimas švedų ir esperanto kalba išleistas Švedijoje 2003 m.

Gyvenimo pabaiga |

Alfredas Nobelis mirė nuo insulto San Reme, Italijoje, palaidotas Stokholme.

Nuorodos |

• Dinamito patentas


• Nobelio prizai